Infraraudonieji spinduliai
Gamtoje yra žinomi trys pagrindiniai būdai šilumos perdavimo
nuo vieno objekto kitam:
-
kontaktinis
- kai šiluma yra perduodama esant tiesioginiam kontaktui
dvejų ar daugiau objektų. Šiltesnis objektas atiduoda
šilumą šaltesniam;
-
konvekcinis
- kai šilumos energija perduodama su tarpinio
šilumos laidininko pagalba. Labiausiai paplitęs pavyzdys kai
tradiciniai radiatoriai šildo orą, kuris savo ruožtu,
sudarant judėjimo srautus perduoda šiluma nutolusiems nuo
radiatorių objektams;
-
spindulinis
- kai nutolusio nuo šilumos šaltinio objekto
įšilimas vyksta šiluminių spindulių iš
infraraudonojo spektro pagalba (Saulės šilumos atidavimo
principas).
Esant
bet kokiai šildymo
sistemai, šilumos mainuose dalyvauja visi trys būdai tik
skirtingas yra santykinis jų dalyvavimas.
Šiai dienai žinomiausias ir
intensyviausias infraraudonųjų spindulių šaltiniu yra Saulė.
Kadangi, kaip žinoma, infraraudonieji spinduliai nešildo oro
ir oras nesudaro jiems praktiškai jokio
pasipriešinimo, todėl nuo Saulės, per milijonus kilometrų
atstumą, su minimaliais intensyvumo praradimais, ilgieji
infraraudonieji spinduliai pasiekia Žemę. Kai infraraudonųjų spindulių
kelyje atsiduria kietėji kūnai, jiems yra perduodama šilumos
energija ir vyksta įšilimas, o kūnai neesantis
infraraudonųjų spindulių kelyje įšyla konvekcijos arba
kontaktiniu būdu.
Infraraudonieji spinduliai –
tai spinduliai, kuriuos žmogus jaučia kaip įprastą šilumą.
Geriausią ir sveikiausią poveikį žmogui turi spinduliai, kurių bangų
ilgiai yra 5 – 15 μm, kitaip dar vadinami
„Gyvybes spinduliai“.